2010 m. vasario 7 d., sekmadienis

Veiklos su vaiku popuri

Dainuokite vaikui ir su vaiku. Kai sūnus būdavo mažiukas, prisikabindavau dainų žodžių ant spintų, nešiodavau savo stebuklėlį ir dainuodavau vaikiškas daineles. Sūneliui paaugus kartu klausomės vaikiškų dainelių. Prisiminkit: vaikai neturėtų klausytis muzikos garsiai. Tai kenkia jų klausai. Kai mažyliai paauga, mielai dainuoja kartu.

Šokite vaikui ir su vaiku. Dar kūdikėlius galima ritmingai nešioti pagal smagią bet ne garsią muziką. Vyresnieji patys bando šokti. O jei dainą sujungsite su judesiu – bus puiku.

Pieškite vaikui ir su vaiku. Kai vaikas nulaiko pieštuką, leiskite jam kurti. Pasirūpinkite, kad spalvoti pieštukai būtų minkšti, kad nereikėtų labai spausti. Ir nereikia labai storų pieštukų: mano dar pusantrų metų nesulaukęs sūnus puikiausiai nulaikė savo mažais piršteliais standartinio storumo pieštuką. Pieškite pažįstamus vaikui objektus. Kai tik mažylis galės pats piešti kokią nors formą, būtinai bandys atkartoti Jūsų piešimą. Nustebsite, kiek visokių įvairių daiktų vaikutis nori nupiešti. Mano sūnus pirmą „teisingai“ nupiešė mėnulį – jaunatį. Prie jos aš pridėjau dar keletą formų ir gavome linksmą veidelį. Sūnus buvo labai nustebęs ir džiaugėsi dėl tokios transformacijos. Pradžioje vaikų piešiniuose vyrauja apvalios formos, spiralės, vėliau – linijos. Tai puiki galimybė piešti bendrus piešinius. Vaikui paaugus galima piešti ir su kreidelėmis, flomasteriais, bet mažiesiems dailininkams geriausia – minkšti spalvoti pieštukai.

Pūskit muilo burbulus. Tai suteiks džiaugsmo bet kuriam vaikui. Pūskite burbulus, kai liūdna, kai norite nukreipti vaikelio dėmesį. Jei turite galimybę, išeikite į lauką ir pūskite muilo burbulus esant ne mažam vėjui. Muilo burbulai pralinksmins vaikutį ir vonioje.

Vartykite knygeles su gyvūnų nuotraukomis. Nustebsite, kiek emocijų vos sėdinčiam mažyliui sukelia gyvūnų fotografijos. Kažkaip atsitiktinai knygų mugėje nusipirkau knygelę su gyvūnų įvairiais vaizdais. Teko pirkti tokių dar, nes šios knygos buvo pirmosios mano sūnaus mėgstamiausios. O kai pradėjom mokytis ženklų kalbos, tai labai jau knietėjo ir žirafą jam parodyti, ir bezdžionę, ir žuvį, ir šunį. Nepamirškite „įgarsinti“ gyvūnų. Nepamirškite apibūdinti, kuris mažas, kuris didelis.

Skaitykite vaikui knygeles. Skaityti sūnui pradėjau nuo pat jo gimimo. Skaičiau įvairias pasakėles. Kai mažylis jau pradėjo sėdėti, pradėjome vartyti įvairiaspalves knygeles su piešinukais, kuriuose buvo daug smulkių detalių. Nustebdavau, kai kiekvieną kartą mažylis pamatydavo vis kažką naujo. Dažniausiai neskaitydavau pridėto teksto, tiesiog apibūdindavau paveikslėlius. Maždaug nuo pusantrų metų prieš naktinį maitinimą skaitau knygeles. Pvz. jau savaitę Augustinas prašo vis tos pačios „Eglė žalčio pati“. O buvo mėnuo, kai skaitydavau Kornelijaus Čiukovskio kūrinį apie musę originalo kalba. Mat pasirinkau tą eilėraštį dėl tariamų garsų įvairovės. Mažyliui labai patiko ritmika. Prašydavo ir dieną, kad ją paskaityčiau, sakydamas “apa apa“ ir nešdamas man knygelę. Mažiesiems reikia daugiau paveikslėlių, o vyresniems vaikams tiesiog smagu klausytis ir patiems kurti vaizdus.

Statykite ir leiskite statyti. Nuo mažų dienų mediniai ne aštriais kampais ir briaunomis žaislai, ypač kaladėlės, puiki lavinamoji priemonė. Mažieji statybininkai apsiriboja keletos kaladėlių bokštu, vyresni ir miestus pastato. Svarbu žaisti kartu su vaiku, o ne stebėti, kaip jis žaidžia. Mano sūnus labai džiaugiasi mano kompanija: aš pastatau vartus, o jis bando pravežti pro juos visą savo autoūkį. Pirmasis sūnaus savarankiškas statinys buvo bokštas iš trijų pilnų metalinių maisto skardinių. Tačiau atradus tinkamo dydžio medines kaladėles virtuvės rakandai vis mažiau naudojami statyboms. Kaladėlės labai lavina vaikų fantaziją.

Vandens ir smėlio pilstymai. Vasara buvo puikus metas vaikams sudaryti galimybę žaisti smėlio dėžėse. Vaikai pagal amžių atranda savo žaidimų: mažieji tik pilsto smėlį, kasa; vyresni stato pilis, kepa bandeles. Iki kito šilto sezono liko dar vienas užsiėmimas – vandens pilstymas. Kai mažylis tvirtai sėdi savo vonelėje, galima jam duoti keletą plastikinių puodelių pilstymui. Tai vaikus tiesiog užhipnotizuoja. Ant vaikiško stalelio virtuvėje taip pat galima vaikui duoti pilstyti, pvz. pripilkite šilto vandens į plastmasinį bliūdą, duokite samtį – ramybė garantuota ilgesniam laikui. Tik po staleliu patieskite rankšluosčių vandeniui sugerti.


Tėvų ir vaikų santykių psichologė,
Ramunė Želionienė

Visos teisės saugomos,
www.mamoszurnalas.lt

5 komentarai:

  1. Ramune, dėka ženklų kalbos atradome su dukryte dar vieną itin smagų žaidimą kartu - šešėlių teatrą anr sienos. Vakarais susėdame prie sienos ir rodau jai ženklus, įvardijančius įvairius žodžius - dažniausiai parenku tuos, kurie vizualiai atitinka rodomą žodį (medis, saulė, Zuikis,paukštis, drugelis). Taip gimsta vakaro istorijos... o mažutė prašo dar ir dar. Negaliu dabar tiksliai įvardinti, kokia nauda mano dukrytei iš to, (ji neabejotinai yra,jau vien tai, kad ji krykščia iš džiaugsmo) bet galiu pasakyti savo pojūčius - toks pantomimos teatras rodomais ženklais ant sienos yra tarsi nebyli poezija, nes pamatai ir ženklo grožį, ir savo rankų galimybes. Atsiranda noras tobulėti. O kartu tai yra man nauja ir neatrasta veikla su mažyle, viliuosi,gal į vaidinimą kada nors prisijungs ir ji pati!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Renata, net neabejokite, kad prisijungs. Vaikai linkę atkartoti smagius dalykus, kuriuos rodo suaugę.
    Neieškokite kiekvienoje veikloje su vaiku kažkokios naudos ar gilios prasmės. Kur kas svarbiau yra abiejų Jūsų patiriami įspūdžiai. Vaikelis juos įsidės į širdį. Kaip ir Jūs. Būtent tai ir taps neįkainojama nauda.

    Aš net neabejoju, kad kiekviena mama gali kuo puikiausiai ugdyti savo mažylį namuose, padėti jam pažinti pasaulį, atrasti nuostabųjį pasaulį. Be jokių mokyklėlių. Mamos meilė pažadina kūrybingumą.

    Dėkui Jums už pasidalinimą. Vadinasi mes gyvename taip, kaip turime gyventi.

    Beje, kviečiu gražiai lietuviškai kūdikių rodomus gestus vadinti gestais, o ne ženklais. :)

    Jei kada nors įamžinsite savo rodomus šešėlius, mes mielai pažiūrėsime :)

    Ramunė

    AtsakytiPanaikinti
  3. Renata, puikia Jūsų idėja susieti gestų kalbą ir šešėlių teatrą pasidalinau su gestų kalbos bičiuliais Vokietijoje: www.sprechande-haende.de

    Skubiai reikia Jūsų paaiškinimo :) Kaip tiksliai darote tuos šešėlius: paprastuoju būdu - prie lempos ar su specialia šešėlių teatro užsklanda :)

    Mamos teiraujasi :)

    Ačiū, Ramunė

    AtsakytiPanaikinti
  4. Oi, Ramune, labai paprastai - prie sienos is uz nugaros svieciancia lempa. Tiesa, dukryte kol kas ziuri tiek i mano rankas, tiek i siena, taigi toks dvigubas teatras... Manau, kai paaugs, galima bus ir paciai "pasislepti", nes dabar aktyviai nori buti salia! O kol kas kai tik ateina vakaras, toki "teatra" tenka rodyti visur ir visada. Ant sienos, ant stalo, ant lovos, ir ant visu zaisliuku. Matyt suzavejo patys seseliai. Bet man smagu, nors ir ne visada pavyksta suregzti istorija, kartais tik koki veikeja parodai, ir viskas, reikia kito! Beje, dukryte dabar eme prasyti, kad rodyciau ir mama, ir tete, ir mociute... :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Na va, ir aš išbandžiau :)
    Tai man su lempa ne kas gavosi, nes kažkaip nesusiprotėjau, kad lempa iš už nugaros turi būti. :)

    Bet sūnui labai patiko. Ypač patiko šešėlis - dinozauras, kuris bučiuoja jo pirštelį :)

    Ir mano mažius šešėlius pradėjo pastebėti dažniau nei anksčiau :)

    Smagi patirtis :)

    Ramunė

    AtsakytiPanaikinti